>30 kilometrų kalnų keliais

Vakar,šiltą, gal net sakyčiau karštą šeštadienio dieną praleidau kalnuose. Nužiūrėjau vaikščiojimo trasą Brunate – Bellagio, kurios ilgis kokie 35 kilometrai, gal daugiau. Na ką, kėliausi anksti, kad su funikulierium pakilčiau iš Como į Brunate ir ten būčiau prieš 8. Tiesa, išėjau anksčiau, bet kokias 20 min klaidžiojau, kol suradau funikulierių (aš sugebu ne iš pirmo karto surasti teisingą kelią). Bet pirminis planas pradėti aukštumose prieš 8 buvo įgyvendintas.

Pirma pusė kelionės buvo puiki,nes kelias geras, buvo vėsu (dar saulė aukštai nepakilus, o ir miško pavėsyje keliavau).Gana sparčiai keliavau.Paskui, apie 12 valandą išlindau iš miškų į saulės kaitrą (įdienojus apačioje prie ežero turėjo būti apie 27 laipsnius šilumos, tai kilometru aukščiau, kur ir buvau, apie 21-22 laipsnius). Žodžiu trečias kelionės ketvirtis buvo jau sunkesnis, o dar kaip tik saulėkaitoj teko lipti į pačią aukštumą, kuri buvo virš 1,55 km, (kurią realiai pagal nusižiūrėtą maršrutą turėjau apeiti) tai prakaito išliejau. Na,aukščiausią kelionės tašką pasiekiau apie 13:30 – įveikti trys ketvirtadaliai kelionės. Tenai pusvalanduką pailsėjau, pavalgiau ir antrą valandą pradėjau leistis žemyn.

Paskutinis kelionės ketvirtis buvo sudėtingiausias. Pirma, nes jau jėgų nebe tiek, kiek kelionės pradžioj, o antra, nes sugebėjau išklysti iš kelionės maršruto, o sutikti italai man mažai ką galėjo pagelbėti, tad praktiškai visą likusį kelionės galą ėjau mašinų keliais, kurie kaip žinia yra gerokai ilgesni nei pėsčiųjų (serpantinai..) ir kelkraščio praktiškai nėra,tad visą laiką eini ant ištisinės šoninės juostos ir klausai ar neatvažiuoja kokia mašina iš priekio iš už posūkio. Na, taip ėjau gal kokias pusantros valandos, dar pagal kilometražą turėjo man likti valanda ėjimo iki Bellagio, bet į apžvalgos aikštelę, kur sustojau pailsėti,atvažiavo italų porelė, jų pasiprašiau, kad mane nuvežtų žemyn iki miestelio.

O Bellagio kaip tik atsidūriau laiku,nes kai tik susiradau uostą, iš kur išplaukia keltas į Como, jis kaip tik plaukė prie kranto, tad netrukus jau sėdėjau kelte ir mėgavausi dviejų valandų kelione ežeru su nemažai tarpinių stotelių. Tiesa, pusę to laiko prasnaudžiau.

Trumpai tariant, aš savim didžiuojuosi, įrodžiau sau, kad ištvermės turiu. Jau turbūt ir maratoną nubėgti būtų nebaisu :) Antra, keikiu LG telefonų  servisą, nes likus porai savaičių iki kelionės į Italiją nusipirkau telefoną su GPS būtent dėl tokių klajonių. Tačiau iš karto jį atidaviau į servisą, nes elektronika kvailiojo. Tai per pusantros savaitės (jau dabar dvi su puse) jie nesugebėjo sutaisyti. Taigi, jų dėka aš pora sykių buvau išklydęs iš teisingo kelio, o trečią kartą galutinai jį pamečiau.

Trumpai apie kelionę: per dieną nueita > 40 km, klajonių kalnuose pradinis aukštis: 0.85 km, didžiausias aukštis: 1,55 km, galinis aukštis: 0,5 km, kelionės trukmė: 8 h.
O pabaigai labai tinka amerikiečių pęstininkų vartojamas šūkis: "Pain is weakness leaving the body"